„Kaip bus didelės palūkanų normos, priklausys nuo duomenų“, – sakė Lagarde.„Peržiūrėsime visus duomenis, įskaitant infliaciją, darbo sąnaudas ir lūkesčius, kuriais remsimės nustatydami centrinio banko pinigų politikos kryptį.
M. Lagarde pabrėžė, kad infliacijos sugrąžinimas iki tikslo yra geriausias dalykas, kurį galime padaryti ekonomikai, o gera žinia ta, kad bendroji infliacija Europos šalyse slūgsta, ir ji nesitikėjo, kad 2023 metais kuri nors euro zonos šalis pateks į recesiją.
Be to, daugybė naujausių duomenų parodė, kad euro zonos ekonomikai sekasi geriau, nei tikėtasi.Euro zonos ekonomika paskutinį praėjusių metų ketvirtį užfiksavo teigiamą ketvirčio augimą, sumažindama baimę dėl nuosmukio regione.
Kalbant apie infliaciją, euro zonos infliacija sausio mėnesį sumažėjo iki 8,5% nuo 9,2% gruodį.Nors apklausa rodo, kad infliacija ir toliau mažės, tikimasi, kad ji nepasieks ECB 2 procentų tikslo bent iki 2025 m.
Kol kas dauguma ECB pareigūnų tebėra nusiteikę.ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel praėjusią savaitę sakė, kad dar reikia daug nuveikti, kad įveiktume infliaciją ir kad reikės daugiau, kad ją vėl suvaldytų.
Vokietijos centrinio banko vadovas Joachimas Nagelis perspėjo neįvertinti euro zonos infliacijos iššūkio ir pareiškė, kad reikia staigesnių palūkanų normų kėlimo.„Jei per anksti sušvelninsime, kyla didelė rizika, kad infliacija išliks.Mano nuomone, reikia didesnių palūkanų kėlimo.
ECB valdančioji taryba Olli Rehn sakė, kad pagrindinis kainų spaudimas pradeda stabilizuotis, tačiau jis manė, kad dabartinė infliacija vis dar yra per didelė ir reikia toliau didinti palūkanų normas, kad būtų užtikrintas grįžimas prie banko nustatyto 2% infliacijos tikslo.
Anksčiau šį mėnesį ECB, kaip tikėtasi, padidino palūkanų normas 50 bazinių punktų ir aiškiai nurodė, kad kitą mėnesį padidins palūkanų normas dar 50 bazinių punktų, taip patvirtindamas savo įsipareigojimą kovoti su didele infliacija.